Spaudžiame sultis

Jei norite ilgiau išsaugoti sveikatą ir jaunystę, nepatingėkite kasdien išsispausti po stiklinę vaisių ir daržovių sulčių. Šiais nuolatinio skubėjimo ir streso laikais stiklinė šviežių sulčių – nepakeičiama vitaminų ir mineralų dozė mūsų organizmui, padedanti ne tik atgauti prarastas jėgas, bet ir suteikianti žvalumo bei energijos. Ir pastangų tam daug nereikės – užteks įsigyti sulčiaspaudę, o jeigu jau tokią turite, nepamiršti ja naudotis. Tiesa, išsirinkti gerą sulčiaspaudę nėra lengva.

Sulčių nauda

Šviežiai spaustos sultys – vertingas dietinis produktas, nes jos turi nedaug kalorijų. Tyrimais nustatyta, jog sultyse yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų: vandens, fermentų, organinių rūgščių, vitaminų, pektininių, rauginių, mineralinių ir pigmentinių medžiagų bei cukrų. Šviežias sultis organizmas pasisavina labai greitai, kartais vos per kelias ar keliolika minučių, todėl virškinimo sistema nėra apkraunama, sunaudoja nedaug energijos. Iš vaisių mūsų organizmas sugeba pasisavinti tik apie 17 proc., o iš šviežiai spaustų sulčių – net kelis kartus daugiau maistingųjų medžiagų.

Tinkamai parinktos sultys šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, naikina rūgimą ir puvimą sukeliančias bakterijas (ypač kartokos sultys), gerina žarnyno mikroflorą. Vaisių sultyse esanti fruktozė teikia žvalumo, energijos, gerina nuotaiką. Pomidorų, morkų ir obuolių sultyse gausu grožio vitaminų C, A ir E.

Gerdami sultis atgauname prarastas jėgas, papildome vitaminų ir mineralų atsargas, greičiau pajuntame sotumo jausmą, o sulčių gydomosios savybės padeda organizmui įveikti ligas. Tačiau prieš vartodami sultis pasidomėkite, koks jų poveikis, kada jos nerekomenduojamos, o jei turite rimtų negalavimų – būtinai pasitarkite su gydytoju. Sergant kai kuriomis ligomis sultys gali ne padėti, o tik pakenkti.

Pavyzdžiui, burokėlių, spanguolių, petražolių, morkų, aronijų, juodųjų serbentų ir krapų sultys turi kraujospūdį mažinantį poveikį. Tačiau reikėtų žinoti, kad šviežiai spaustose burokėlių sultyse yra kenksmingų junginių, kurie patekę į orą suyra. Todėl ką tik išspaustas burokėlių sultis būtina dvi tris valandas palaikyti šaldytuve, atvirame inde.

Burokėlių sultys ne visiems patinka, gali net sukelti pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, todėl jas geriau maišyti su morkų, obuolių, spanguolių sultimis. Sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige burokėlių sulčių gerti nepatariama. Be to, nepamirškite, kad ilgiau geriant burokėlių sultis, tirštėja kraujas.

Žinia, kai kurių sulčių galima gerti nesibaiminant, kad jos gali pakenkti. Vienos iš tokių – moliūgų sultys. Jose yra sacharozės, pektinų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų, vitaminų C, B1, B2, B6, E, beta karotino. Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jos nuo seno rekomenduojamos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai atsiranda patinimų. Moliūgų sultys ypač naudingos sergant inkstų ir kepenų ligomis (gerti po pusę stiklinės vieną kartą per dieną). Jeigu kankina nemiga, prieš miegą rekomenduojama išgerti taurelę sulčių su medumi; jeigu sergate inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige – po ketvirtį arba pusę stiklinės moliūgų sulčių tris kartus per dieną.

Kodėl ne iš parduotuvės?

Natūralios sultys pakeliuose neprilygsta šviežiai spaustoms, nes gaminamos iš sulčių koncentrato. Sultys koncentruojamos aukštoje temperatūroje, tad labai sumažėja vitamino C, išnyksta daug aromatinių medžiagų, suteikiančių sultims skonį ir kvapą, pakinta kai kurių aminorūgščių ir angliavandenių struktūra. Toks koncentratas skiedžiamos vandeniu iki natūralių sulčių koncentracijos ir išpilstomas į pakelius.

Dar paslaptingesnis pavadinimas – nektaras. Tai sultys su minkštimu. Nektarai spaudžiami iš mažai sulčių turinčių vaisių (bananų, persikų, slyvų) ir skiedžiami vandeniu iki natūralių sulčių konsistencijos. Nors nektare turi būti ne mažiau kaip 25–50 proc. natūralių sulčių, šviežiai spaustų jis tikrai neatstos.

Ką jau kalbėti apie sulčių gėrimus... Į šias skiestas sultis dedama saldiklių, dažiklių, konservantų ar kitokių skonį gerinančių medžiagų. Jų maistinė vertė menkiausia. Be to, įvairūs saldikliai suteikia papildomų kalorijų.

Tinkamiausia sulčiaspaudė

Nusprendus spausti sultis namuose, teks įsigyti sulčiaspaudę. Tik kaip ją išsirinkti? Kokia sulčiaspaudė yra geriausia? Kad ir kokia kokybiška, brangi ir žinomu prekiniu ženklu pažymėta būtų sulčiaspaudė, ji nebus gera, jei neatitiks jūsų poreikių ir lūkesčių, taigi nebus jums tinkamiausia. Pirmiausia reikėtų žinoti, kad nėra tokios sulčių spaudimo technologijos, kuri vienodai gerai spaustų sultis iš įvairių produktų. Sulčiaspaudė, pritaikyta spausti citrusinius vaisius, negali spausti paprastų vaisių ar daržovių sulčių. Želmenims spausti skirta sulčiaspaudė puikiai spaudžia sultis iš įvairių žalumynų, bet visai niekam tikusi spaudžiant minkštus vaisius. Tiesa, yra universalių sulčiaspaudžių, tačiau tas universalumas dažniausiai pasiekiamas išspaustų sulčių kokybės sąskaita. Antra, prieš perkant sulčiaspaudę reikia pagalvoti, iš ko spausite sultis, ar dažnai spausite, kokias sultis (tirštesnes ar skystesnes) mėgstate, kas jums svarbiau – tylus aparato veikimas, paprastas valymas, greitis, maži sulčiaspaudės matmenys, papildomos funkcijos ar sveikos sultys. Jei norėsite sultis išspausti greitai, teks susitaikyti, kad tokia sulčiaspaudė veiks gana garsiai. Jei jums svarbiausia sulčių kokybė, reikėtų ieškoti lėčiau veikiančios sulčiaspaudės, kurią galbūt teks ilgiau valyti. Daugelis sulčiaspaudžių turi ir papildomų funkcijų, tik renkantis sulčiaspaudę verta pagalvoti, ar dažnai jomis naudosimės.

Pagrindiniai sulčiaspaudžių tipai yra šie:

• išcentrinės (centrifūginės) sulčiaspaudės;
• lėtaeigės vieno sraigto (vertikalios arba horizontalios) sulčiaspaudės;
• lėtaeigės dviejų sraigtų sulčiaspaudės;
• citrusinių vaisių sulčiaspaudės skirtos tik citrusiniams vaisiams. Sulčiaspaudės viršuje yra kūgio formos antgalis, ant kurio dedamas per pusę perpjautas vaisius. Sultys spaudžiamos rankiniu arba automatiniu būdu;
• rankinės sulčiaspaudės tinka spausti sultims iš želmenų ir lapinių daržovių, tačiau jomis taip pat galima spausti nedideliais gabaliukais supjaustytus vaisius bei daržoves.

Išcentrinės (centrifūginės) sulčiaspaudės

Jos skirtos daržovėms, tačiau pakankamai universalios, tad tinka ir vaisiams. Prieš spaudžiant sultis, vaisius reikia supjaustyti, kad jie tilptų į prietaiso angą. Jei nenorite šio vargo, teks pasiieškoti modelio su plačia anga arba su papildomai pritaisomu specialiu platinimo indu. Plati anga leidžia spausti sultis iš nesmulkintų vaisių ar daržovių, o papildomas platinimo indas – sudėti didesnį kiekį vaisių ar uogų, kurie savaime pamažu subyrės į angą.

Šių sulčiaspaudžių viduje yra diskas, kuris smulkina per sulčiaspaudės viršuje esančią angą įdėtus produktus ir besisukdamas išcentrine jėga išspaudžia sultis. Sultys nuteka į atskirą indą (dydis nuo pusės iki kelių litrų). Išspaudos vienuose modeliuose pasilieka sietelio formos filtre, o kituose automatiškai susirenka tam skirtuose lengvai nuimamuose induose.

Centrifūga gali suktis net 9–14 tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu (kuo centrifūga greičiau sukasi, tuo daugiau sulčių pavyksta išspausti). Šio apsisukimų skaičiaus visiškai pakanka išspausti sultis net ir iš kietų vaisių ar daržovių (obuolių, kriaušių, morkų). Sultingesniems vaisiams spausti užtenka ir mažesnio apsukų skaičiaus. Kai kurių modelių sulčiaspaudėse apsukų skaičiumi galima reguliuoti ir sulčių tirštumą.

Beje, gamintojai rekomenduoja vienu kartu išspausti ne daugiau kaip 3 kilogramus vaisių, uogų ar daržovių. Kitaip tariant, kai kurios sulčiaspaudės (paprastai pigesnės) be pertraukos gali veikti neilgai – apie 15 minučių, tada varikliui reikia pailsėti, kad neperkaistų. Be to, prietaisui ilgai dirbant, mažėja darbo efektyvumas, užsikemša filtras, jis gali net deformuotis ar sulūžti. Todėl būtina laiku išimti išspaudas ir filtrą išplauti.

Norėdami apsidrausti, kad prietaisas neperkaistų, galite rinktis tokį, kuris prireikus automatiškai išsijungia. Šios sulčiaspaudės yra galingiausios, jos neturi daug atskirų dalių, dėl to lengva naudoti ir valyti. 

Minusai – triukšmingos; prastai smulkina lapines daržoves, dėl didelio greičio sultys oksiduojasi, prarandama nemažai vitaminų, fermentų ir kitų maistingųjų medžiagų. Sultys būna nevienodos tekstūros: viršuje susidaro storas putų sluoksnis, o apačioje nusėda nuosėdos.

Lėtaeigės sulčiaspaudės

Lėtaeigėse sulčiaspaudėse, kitaip nei klasikinėse išcentrinėse sulčiaspaudėse, sultis iš vaisių ar daržovių spaudžia lėtai besisukantis sraigtas (vertikalus arba horizontalus). Lėto ir šalto sulčių spaudimo technologija negadina sulčių trinties metu susidariusiu momentiniu temperatūros pokyčiu, taip pat nesmulkina aštriais peiliais. Tokiu būdu yra išsaugomas natūralus sulčių skonis, jų spalva, išlieka visi vitaminai ir kitos žmogaus organizmui būtinos medžiagos.

Sraigtas visas išspaudas (beje, labai sausas) išstumia per specialų išspaudų lataką, o sultys suteka į specialų indą. Jau pats pavadinimas sako, kad šios sulčiaspaudės dirba mažomis apsukomis, todėl labai sumažėja skleidžiamas triukšmas bei pailgėja variklio tarnavimo laikas, taigi jos gali dirbti be pertraukos ilgiau (apie 30 min).

Tiesa, sultys būna su minkštimu (jei norėsite skystesnių, teks „perkošti“ per sietelį), bet vientisos, be putų ir nuosėdų. Tokios sulčiaspaudės tinka ir riešutų sviestui, vaikiškoms košytėms, šaltiems desertams bei kitiems valgiams gaminti, su specialiu antgaliu galima malti mėsą, formuoti makaronus.

Pati naujausia ir pažangiausia – dviejų sraigtų lėtaeigė sulčiaspaudė, kuri dirba labai tyliai ir tinka net lapinėms daržovėms smulkinti.

Minusai. Jų beveik nėra. Tiesa, šios sulčiaspaudės yra brangesnės, sunkesnės, spaudžiant sultis ilgiau užtrunkama laiko. Nors gamintojai teigia, kad užtenka prietaisą perplauti vandeniu prieš dedant naują porciją vaisių, tačiau iš tikrųjų tenka kruopščiai plauti kasdien, ir dar specialiu šepetėliu.

Patarimai pirkėjui

• Nesusigundykite nedidele sulčiaspaudžių kaina, neužkibkite ant akcijų kabliuko.
• Pirmiausia įsitikinkite, kokios sulčiaspaudės jums reikia ir kokią jums siūlo pardavėjas (t. y. pasidomėkite, kokiems produktams sulčiaspaudė skirta – citrusiniams, minkštiems,kietiems vaisiams ar daržovėms).
• Sultims spausti rinkitės šviežius,sultingus vaisius ar daržoves.
• Prieš spausdami sultis atidžiai perskaitykite prietaiso naudojimo instrukciją.
• Kai kurių daržovių, vaisių ir uogų sultys gali nudažyti plastmasines sulčiaspaudės dalis. Atsiradusias dėmes galima nuvalyti geriamąja soda ar augaliniu aliejumi.

Verta žinoti

• Prieš spaudžiant sultis, vaisius reikia gerai nuplauti (virintu vandeniu, bet nemirkyti, kad jie neprarastų vitaminų B ir C).
• Į išcentrinę sulčiaspaudę nedėkite kietų ir skaidulingų vaisių bei daržovių dalių:ananaso šerdies, saliero lapų, abrikosų, slyvų, persikų, vyšnių kauliukų, moliūgų ar arbūzų sėklų.
• Plonos daržovių ir vaisių žievelės lupti nebūtina.
• Sultys paprastai nespaudžiamos iš minkštų ar miltingų vaisių: avokadų, mangų, bananų, papajų.
• Pačios vertingiausios – sultys su minkštimu.
• Sulčių iš vaisių su kauliukais (slyvų, persikų) nemaišykite su kitomis sultimis. Apskritai vaisių ir daržovių kokteiliai, kaip ir želmenų sultys, vertinami labai prieštaringai.
• Išspaustas sultis reikia išgerti per 10 min, geriausiai 30 min prieš valgį ir pirmoje dienos pusėje.
• Sultis geriausia gerti mažomis porcijomis, po 20–50 ml, mažais gurkšneliais, palaikant burnoje, kad jos susimaišytų su seilėmis.