Žalieji sulčių kokteiliai: nauda ir… rizika

Dažnai nepastebime, kad suvalgome vis daugiau perdirbto maisto. Mūsų sveikatai dėl to gresia daug problemų. Tai suvokus norisi valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Pastaruoju metu ypač populiarėja ką tik spaustos lapinių daržovių, želmenų sultys ir jų mišiniai. Kuo sultys naudingos?Ar jas gali gerti visi be apribojimų?

Žalią daržovių, ypač lapinių, spalvą lemia pigmentas chlorofilas (gr. chloros – žalias, phyllon – lapas). Jis sugeria saulės šviesą ir jos energiją panaudoja angliavandenių gamybai. Mūsų organizmui chlorofilas yra neutralus, tačiau nustatyta, kad kuo sodresnės žalios spalvos yra daržovės (vadinasi, ir daugiau jose chlorofilo), tuo gausiau jose susikaupia geležies – kraujodarai ir kraujo kokybei ypač svarbaus mineralo. Antai labai nemažai geležies yra špinatų, rūgštynių, petražolių, krapų lapuose, svogūnų laiškuose, brokoliuose.

Kai kurių augalų (pavyzdžiui, špinatų, rūgštynių, petražolių) lapai turi ir nemažai vitamino C, kuris leidžia geriau geležį pasisavinti. Išskirtinė žaliųjų lapinių daržovių savybė yra dar ir ta, kad juose kartu su chlorofilu pasigamina daug vitamino K, kituose maisto produktuose aptinkamo tik nedideliais kiekiais. 

Vitaminas K – žaliųjų daržovių turtas

Tai vienas mažiausiai ištyrinėtų vitaminų ir jo dienos normos dar nėra tiksliai nustatytos. Tačiau nekyla abejonių dėl jo naudingumo organizmo veiklai. Jis palaiko normalų kraujo krešėjimą, skatina raumenų veiklą, organizmo atsparumą infekcijoms, mažina skausmą, skatina žaizdų gijimą. Nuo vitamino K kiekio priklauso vyresnių žmonių kaulų stiprumas. Kartu su vitaminu D jis mažina osteoporozės (kaulų retėjimo riziką). Žaliąjį maistą propaguojančiuose leidiniuose užsimenama, kad vitamino K stygius gali būti susijęs net su odos, kepenų vėžio atsiradimu, smarkiu menstruaciniu kraujavimu ir dažnu kraujavimu iš nosies. Žmogaus žarnyno bakterijos taip pat gamina šiek tiek vitamino K, tačiau organizme jo kiekis negausus.

! Didesnius vitamino K kiekius galima aptikti tik žaliuose augalų lapuose.

Mat veikiant saulės šviesai jis gaminasi kartu su chlorofilu. Manoma, kad per parą su maistu reikėtų gauti mažiausiai 200 μg vitamino K. Šio vitamino ypač gausu petražolėse, salotose, špinatuose, svogūnų laiškuose, kopūstuose, pankolių lapuose. Svarbu žinoti, kad šis vitaminas yra tirpus riebaluose ir su jais yra geriau organizmo pasisavinamas.

Vitamino K kiekis 100 g daržovių:

■ Petražolių lapai – 620 μg;

■ Svogūnų laiškai – 380 μg;

■ Špinatai – 335 μg;

■ Pankolių lapai – 240 μg;

■ Brokoliai – 175 μg;

■ Salotos – 130 μg;

■ Gūžiniai kopūstai – 80 μg.

Organinės rūgštys gerina virškinimą

Jos lemia rūgštų daržovių skonį ir yra organizmui labai reikalingos. Organinės rūgštys padeda išsiskirti skrandžio sultims, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, aktyvina žarnyno judesius, lengvina šalinimo ir stabdo puvimo procesus (padeda nuo vidurių užkietėjimo). Gaudamas pakankamai organinių rūgščių, organizmas geriau absorbuoja kitas maisto medžiagas. Dažniausiai augaluose aptinkamos organinės rūgštys – obuolių, citrinų, gintaro, vyno, benzoinė, salicilo, rūgštynių ir kitos. Askorbo rūgštis, arba vitaminas C – viena svarbiausių, anksčiausiai ir geriausiai ištirtų organinių rūgščių. Jos negaudamas su maistu organizmas tiesiog neišgyventų. Askorbo rūgštis dalyvauja medžiagų apykaitoje, saugo ląsteles nuo ardomojo deguonies poveikio ir aktyvina jų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina imunitetą, stimuliuoja jungiamojo audinio formavimąsi, stiprina kaulus ir dantis.

Kas geriau – daržovės ar jų sultys?

Sultys lengviau virškina- mos ir yra geresnės organizmo valytojos. Kai kurių naudingųjų medžiagų kiekių koncentracija sultyse yra didesnė nei daržovėse. Tačiau pastarosiose daugiau ląstelienos, suteikiančios sotumo jausmą ir labai reikalingos geram žarnyno darbui.

Populiariausios žaliosios sultys

■ Kopūstų – šalina riebalus.

Sultys teigiamai veikia organizmą ir virškinamą apsinuodijus maistu ar alkoholiu. Baltieji gūžiniai kopūstai labai vertinami dėl riebalus tirpdančių savybių, todėl jų sulčių rekomenduojama gerti turintiems antsvorio. Pagal naujausius tyrimus, kopūstuose esama junginių, užkertančių kelią kai kuriems onkologiniams susirgimams, tokiems kaip storosios žarnos vėžys. Kopūstuose yra B grupės, C, E, K, H, PP vitaminų, provitamino A, folio rūgšties, mineralinių medžiagų: kalio, fosforo, kalcio, vario, mangano, cinko, jodo, geležies, pektinų, eterinio aliejaus. Pagal vitaminų C ir PP kiekį jie aplenkia daugelį daržovių, be to, jų kiekį išlaiko net per žiemą.

! Šių vitaminų beveik du kartus daugiau išoriniuose, žalesniuose, kopūstų lapuose (kuriuos, deja, dažniausiai išmetame) nei vidiniuose.

■ Špinatų – užkerta kelią vėžinėms ląstelėms.

Špinatų lapai pastaruoju metų itin dažnai minimi dėl gausaus biologiškai aktyvių medžiagų kiekio. Teigiama, kad juose aptinkama bene daugiausiai junginių, užkertančių kelią piktybinių ląstelių dauginimuisi ir plitimui organizme. Jie labai vertingi ir dėl vitaminų bei mineralinių medžiagų: 50 g žalių špinatų lapų turi net 40 mg vitamino C (du trečdaliai dienos normos), apie 170 μg vitamino K (du trečdaliai dienos normos), 350 μg vitamino A (beveik pusė dienos normos), 1,7 mg geležies (penktadalis dienos normos), čia gausu kalio, folio rūgšties, geležies, B grupės vitaminų. Panašus šių medžiagų kiekis lieka ir jų sultyse. Dėl sukaupto gausaus biologiškai aktyvių medžiagų kiekio špinatų sulčių nepatariama gerti kasdien didesniais kiekiais.

■ Petražolių – gerina šalinimo procesus.

Petražolių sultys gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą (senas vaistas nuo šlapimtakių ligų), mažina vidurių skausmus. Jose ypač gausu vitaminų A, K ir C (100 g – tris kartus daugiau nei dienos norma). Nemažai vitamino E, folio rūgšties, geležies, kalcio, fosforo, magnio, cinko.

■ Salotų – stiprina kraujagysles.

Salotų sultys reguliuoja medžiagų apykaitą, reguliuoja virškinimą, kraujodaros procesus, stiprina kraujagyslių sieneles, laisvi- na vidurius. Nustatyta, kad geriant šviežių salotų sultis, randėja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Jos ypač tinka nusilpusiems ligoniams, nėščiosioms, sergantiems kraujotakos ligomis, cukriniu diabetu. Salotų lapuose yra nemažai vitaminų A, C ir folio rūgšties, kalio, magnio, jodo, geležies, organinių rūgščių. Tai vienos nekaloringiausių daržovių (100 g – tik 12 kcal).

Želmenų sultys: kada padėsite, o kada galite pakenkti

Teigiama, kad jos suteikia energijos, šalina iš organizmo nuodingas medžiagas ir stiprina imunitetą. Kviečių želmenų sultyse labai daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, baltymų, fermentų, todėl jos padeda organizmui greičiau sveikti po ligų ir operacijų. Būkite atsargūs! Želmenų sultyse (dažniausiai jos spaudžiamos iš kviečių arba miežių daigų) yra labai daug vadinamųjų augalinių augimo hormonų. Jie suaktyvina visų organizmo ląstelių dauginimąsi ir dalijimąsi 10–15 kartų. Tai gali būti gerai, kai ligoniui reikia atsigauti po insultų, infarktų, sunkių operacijų. Tačiau jos gali paskatinti ir piktybinių ląstelių dauginimąsi. Želmenų sulčių šiukštu negalima gerti, jei išoperuotas piktybinis navikas, nes gali paskatinti metastazių atsiradimą. Jų draudžiama gerti ir tada, jei piktybinis navikas tik įtariamas. Per parą išgerti patariam nedaugiau kaip 30–40 gramų.

Kaip gaminti vaisinius kokteilius?

Vaisinius kokteilius geriausia gaminti iš vienos rūšies vaisių: tik obuolių, kriaušių, bananų, ananaso ir prieskoninių daržovių (petražolių baziliko, kalendros, pipiriuko, mėtų, melisos ir t. t.) taip pat ir geriau vienos rūšies. Galima dėti ir džiovintų prieskoninių žolių, ypač tai aktualu šaltuoju laikotarpiu (iki šaukštelio) ir vandens stiklinė. Viską dėkite į kokteilinę (kuo galingesnė, tuo geriau) ir plakite maksimaliu greičiu nuo 15 iki 30 sekundžių. Vaisiniai kokteiliai labai tinka pusryčiams. Daržoviniai kokteiliai gali būti iš moliūgų, morkų, kaliaropių, pomidorų, agurkų, gniūžtės salotų, špinatų, prieskoninių žolelių ir vandens. Jei gyvenate ekologiškoje aplinkoje, ga- lite išbandyti dilgėlių, jaunus liepų lapus, dobilus. Gaminkite taip pat, kaip ir vaisinius kokteilius. Jei jaučiate, kad prikibo virusas, į kokteilius (ypač pomidorų pagrindu) dėkite česnako, svogūno, imbiero – tik geriau jų nemaišyti tarpusavyje.

Verta žinoti

Išspaustas sultis geriausia išgerti tuojau pat, maždaug per 15 minučių nuo išspaudimo. Po ilgesnio laiko sultyse dėl šviesos poveikio nyksta veikliųjų medžiagų.

■ Kad būtų skaniau, lapinių daržovių sultis galima maišyti su vaisių sultimis, sula, skiesti vandeniu.

■ Prieš gerdami bet kokias šviežiai spaustas sultis, iš pradžių išmėginkite nedidelį jų kiekį ir stebėkite, kaip organizmas reaguoja, ar nekyla alerginių reakcijų.

Šaltinis: Moters savaitgalis, 2012 balandžio 10d.